Bloombergo būtinybė

Bloombergo būtinybė

Donaldas Trumpas reprezentuoja populistinę insurekciją prieš JAV politinį elitą, prieš „globalizmą,“ prieš visą nuo septyniasdešimtųjų besivysčiusią (politinę) kultūrą. Trumpo fenomenas priminė metropoliniam pasauliui, kad jis yra pastatytas ant kažko, ko jis niekada nepripažino. 2016 metais tas „kažas“ pralaužė metropolio vartus ir užtvindė jo gatves savo plebėjiška egzistencija.

Dalykai prarado savo tyrumą. Jie nebėra savo vietose. Viskas dvokia provincialumu. Apokalipsė.

Bet jūs dar nieko nematėte.

Trumpas nėra baisiausia, kas gali atsitikti, nes jis negali konsoliduoti savo paties fenomeno. Visas Trumpo prezidentavimas yra nuolatinė ir niekada nesibaigianti insurekcija.

Visada po padu buvęs baudžiauninkas pagaliau gali įeiti į savo šeimininko rūmus ir liesti rūmų turtus savo purvinomis rankomis. Dvaro šeimininkas isterijoje, tačiau jis nieko negali padaryti. Baudžiauninkas to mėgaujasi. Ką gi jam padarius šį kartą?

Tai yra Trumpo prezidentavimo esmė. Baudžiauninkas išlieka baudžiauninku, dvaro šeimininkas išlieka dvaro šeimininku – jie nė kiek nepasikeičia. Tiesiog dėl antraeilių aplinkybių baudžiauninkas pateko į šeimininko rūmus ir kol kas negali būti nubaustas.

Kas nors išvykite baudžiauninkus iš dvaro! Uždarykite vartus!

Ech, kokia graži iliuzija! Pasaulis prieš 2016 metus; dvaras prieš baudžiauninkų įsiveržimą. Deja, bet kelio atgal nebėra: net jei baudžiauninko dvare nebebus, jo dvokas amžiams įsigers į dvaro sienas, jo insurekcija amžiams įsirėš į atmintį, o jo purvinų galūnių žymių niekas nebeišplaus.

Senasis pasaulis mirė. Jo nebėra ir niekada nebebus. Obama buvo paskutinis savo tipo technokratas valdžioje. Dabar yra monstrų metas.

Bloombergo konsolidacija

Kalbant teoriniu (hegėlišku) žargonu, Trumpas yra viso labo neigimas. Jis neigia seną pasaulį. Kaip ir visi tokie neigimai, Trumpo fenomenas yra „bloga begalybė“ (bad infinity): jis inicijavo insurekciją, kuri neturi pabaigos, kuri negali jos pasiekti dėl savo pačios vidinės logikos. Keturi metai revoliucijos, o po to dar šiek tiek.

Trumpas nekuria naujo pasaulio, bet viso labo padeda jam pamatus. Visgi baudžiauninkas jau buvo įleistas į dvarą ir padarė savo.

Konsolidacija yra įmanoma tik priešininko rankomis. Insurekcija yra konsoliduojama tik tuomet, kai jos priešininkai pradeda kalbėti jos kalba.

Reagano ir Thatcher neoliberalizmo revoliucija buvo konsoliduota tik Clintono ir Blairo rankomis ir lūpomis. Ne veltui Thatcher didžiausiu savo politiniu pasiekimu įvardijo būtent New Labour.

Respublikonai ir toriai buvo nugalėti tik paverčiant jų savavališką neoliberalią politiką nekvestionuotina būtinybe. Taip, daugiau jokio Reagano ir jokios Thatcher, daugiau jokio necivilizuoto ir barbariško neoliberalizmo, jokio atviro gerovės valstybės griovimo. To kaina: neoliberalizmo transcendentalizacija.

Ir čia ateina Bloombergas. Visada buvęs daug arčiau respublikonų nei demokratų; pagarsėjęs dėl savo rasistinės politikos būnant New Yorko meru; kaltintas seksualiniu priekabiavimu dažniau nei Trumpas; savo archirespublikoniškais pasisakymais ekonominėje politikoje priverčiantis raudonuoti ir kai kuriuos respublikonus; neslepiantis savo ciniškumo po jokios ideologinėmis kaukėmis – šiandien jis gelbsti demokratų partiją nuo Trumpo.

Galbūt juokinga ir absurdiška, bet kas yra geresnėje pozicijoje nugalėti šlykštų respublikoną Trumpą nei dar šlykštesnis respublikonas? Tai yra logika, paperkanti (koks tinkantis žodis!) dalį demokratų rinkėjų ir dalį demokratų elito. Viskam klostantis pagal planą, netrukus bus papirkti dauguma demokratų rinkėjų ir visas demokratų elitas.

Patinka Trumpas? Balsuokite už mane, jūs dar nieko nematėte! Nekenčiate Trumpo? Tik aš galiu jus išgelbėti nuo dar vienos jo kadencijos!

Savo prezidentavimu Bloombergas konsoliduos Trumpo insurekciją. Trumpo barbarizmas taps pačios civilizacijos sudedamąja dalimi. Bloombergo prezidentavimas pavers Trumpo fenomeną nebereikšmingu ir pertekliniu.

Jis bus neigimo neigimas.

Ką reiškia Trumpo barbarizmo iššūkis liberaliai demokratijai palyginus su tuo kokį „iššūkį“ jai meta Bloombergas tiesiog nusipirkdamas sau prezidento postą? Kiek baisus yra Trumpo populizmas lyginant jį su policinės valstybės cinicizmu, kurį įkūnija Bloombergas? Trumpas kovoja „už paprastą žmogų;“ Bloombergas kovos už brutalų objektyvumą, kuriam nerūpi politkorektiškas sentimentalumas.

Kas liečia kairės ateitį ir perspektyvas, dar 4 metai Trumpo būtų nepalyginamai geriau nei Bloombergo prezidentavimas.

Iššūkis Sandersui

Jei Sandersas išliks tuo Sandersu, kuriuo jis yra dabar, tuomet neatrodo, kad jis turi didelių šansų tapti demokratų kandidatu. O laikas senka

Sandersas vis dar bando kovoti civilizuotai ir naudotis „sveiku protu.“ Jis vis dar mano, kad kadangi „tiesa“ yra jo pusėje, kažkokia prasme viskas išsispręs. Jis paprasčiau nesupranta, kad Bloombergas turi 60 milijardų argumentų savo kampanijai pagrįsti. O tie argumentai lengvai paperka visą demokratų elitą…

Viskas, ko pakaktų Sandersui, tai atverti vartus tiems, kurie prie jų laukia. Jam pakaktų tiesiog paskleisti tvirtą ir neapologetišką abejonę dėl viso demokratų elito. Jam užtektų praverti plyšį populizmui.

„Visa spauda yra supuvusi ir jums meluoja,“ „demokratų elitas ir vėl nori pavogti nominaciją iš mūsų rankų,“ „nė vienas iš kandidatų neturi jūsų interesų savo širdyje“ ar panašiai.

Šiuo atveju Sandersui atsisakyti susitepti rankas populizmu, atsisakyti paskleisit abejonę yra tolygu atsisakyti paliesti svarbiausią priešo ginklą. Spauda yra prieš Sandersą ir yra už Bloombergą. Apart kvailo metropolinio sentimentalizmo, pasėdamas bent menkiausią abejonę dėl spaudos, praverdamas bent mažiausią plyšį populizmui Sandersas neturi ko prarasti, išskyrus savo grandines.

Similar Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *